Vėlinių naktis: kai atsiveria vartai tarp mūsų ir jų

Plateliai, prieš šimtą metų. Vėlinių išvakarės, prieblanda. Moteris ant kapo uždega taukų indelį ir apgaubia jį spalvotu popieriumi – žaliu, raudonu, baltu, – kad vėjas neužpūstų.

Taip pasakoja 1927 m. užrašytos Platelių ir Plungės apylinkių sakmės: šią naktį vėlės grįžta į gimtuosius namus, bažnyčias, koplyčias. Vienoje sakmėje moteris lieka nakčiai bažnyčioje ir mato, kaip vėlės renkasi į Mišias „lyg kokie dūmai“. Gyvo žmogaus kūnas joms „smirda“ ir trukdo melstis.

Šiurpu ir kartu keistai jauku. Kiekvienam savas laikas ir sava vieta.

Spalio 31-osios vakarą Lietuva vėl kraunasi žvakes į krepšius. O mes pažvelgsime pro dvejus vartus: pro senąjį vėlių stalą ir pro ligoninės monitorių.

Ilgės: šventė, pavadinta ilgesiu

Visuotinė lietuvių enciklopedija Ilges apibūdina kaip senovės lietuvių rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventę, švęstą nuėmus derlių. Ją minėjo XV–XVI a. kronikininkai. Įsigalėjus krikščionybei Ilges pakeitė Vėlinės.

Pavadinimas kilęs nuo žodžio ilgėtis. Gražiau šventės ir nepavadinsi.

Etnologas Jonas Vaiškūnas apeigų šerdį apibendrina trimis žodžiais: priimti, pavaišinti, išlydėti. Beveik kaip mylimų svečių sutikimas.

Taip pasakoja tradicija: vėlėms kūrendavo pirtį, kad sušiltų ir nusipraustų. Atidarydavo langus ir duris, paslėpdavo aštrius daiktus, kad nesusižeistų. Stalą nukraudavo valgiais ir palikdavo nakčiai. Kai kur kiekvienai vėlei statydavo atskirą kėdę, padėdavo marškinius ir rankšluostį.

Dzūkijoje vakarienės pabaigoje atsisveikindavo: „Dovanokit, vėlelės, būkit sveikos, sudiev, laiminkite mus gyvenančius… Eikite ten, kur jus likimas veda.“

Valančius mini šiupinio ir raugtienės dubenis vėlėms; kiti šaltiniai pasakoja, kad gėrimo buvo nupilama po stalu.

Maistą ant kapų laikui bėgant pakeitė žvakės – jas pradėta deginti tik XX a. pirmoje pusėje. Bet tikėjimas liko tas pats: vėlės šąla, ir ugnis jas šildo. Taip pasakoja tradicija: ant apleistų kapų „klajojančioms vėlelėms“, kurių niekas nebeprisimena, sužimba žiburėliai. O pastaraisiais dešimtmečiais atgaivintas paprotys žvakes uždegti ir ant apleistų kapų.

Šimtmečiai keitė tikėjimus. Ugnis, stalas ir ilgesys liko.

Reanimacijos palata

Dabar šuolis per penkis šimtmečius.

Nyderlandai, dešimt ligoninių. Kardiologas Pimas van Lommelis su kolegomis apklausė 344 pacientus, kuriems sustojo širdis ir kurie buvo sėkmingai reanimuoti. 2001 m. The Lancet jie paskelbė: beveik kas penktas (18 %) pasakojo apie artimos mirčiai patirtį, o gilią patirtį – maždaug kas aštuntas (12 %).

Ką jie pasakoja? Psichiatro Bruce'o Greysono sudaryta skalė atskleidžia pasikartojančius motyvus: sustojusį laiką, nepaprastą ramybę, ryškią šviesą, atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, ribą, kurios „neleista peržengti“. Kartais – mirusių artimųjų buvimą.

Kad mirusieji pasitinka, Ilgių stalo žmonės būtų atpažinę. Bet atpažinimas dar nėra įrodymas.

Van Lommelis argumentavo: jei viską lemtų vien deguonies trūkumas, tokias patirtis turėtų pranešti dauguma pacientų. Tai argumentas diskusijoje, ne įrodymas, kad sąmonė gali egzistuoti be smegenų.

Paveikslėlis, kurio niekas nepamatė

Didžiausias bandymas tai patikrinti – AWARE-II tyrimas, paskelbtas 2023 m. Reanimacijos metu pacientams buvo rodomas paslėptas vaizdas: jei kas nors iš tiesų „pakyla virš kūno“, galbūt jį pamatys.

Iš 567 širdies sustojimų išgyveno 53, interviu baigė 28. Vienuolika prisiminė ką nors, kas rodė sąmonę. Šeši aprašė transcendentinę patirtį. Paslėpto vaizdo neatpažino niekas.

Tačiau kai kuriems pacientams EEG rodė sąmonei būdingą veiklą net po 35–60 minučių gaivinimo.

Paskutinis smegenų pliūpsnis

Mičigano universitete neurologė Jimo Borjigin pirmiausia tyrė žiurkes: per pirmąsias maždaug 30 sekundžių po širdies sustojimo jų smegenyse kilo trumpas gama bangų pliūpsnis, stipresnis nei budint.

2023 m. jos komanda išanalizavo keturių mirštančių komos pacientų EEG. Dviem užfiksuotas panašus pliūpsnis, taip pat srityje, kuri siejama su sąmone. Pati universiteto komanda įspėja: imtis labai maža, o ką pacientai patyrė, sužinoti neįmanoma – jie neišgyveno.

Ką tai reiškia?

Paaiškinimų yra keli, ir visi kol kas tik hipotezės. Vieni tyrėjai mato ryšį su REM miego įsiveržimu į budrumą – taigi miego ir mirties slenksčiai gali būti susiję. 2025 m. Nature Reviews Neurology apžvalga siūlo modelį, kuriame patirtis kyla iš sutrikusios kraujotakos, deguonies trūkumo ir neurocheminių pokyčių. Kiti svarsto apie sąmonę, nepriklausomą nuo smegenų, tačiau moksliškai tai neįrodyta.

Sąžiningai: mokslas šiandien gali išmatuoti, kas vyksta smegenyse prie ribos. Ką žmogus ten patiria iš tikrųjų – ir kas, jei kas nors, yra anapus, – jis atsakyti negali. Galbūt ir neturi.

Jei jus slegia netektis ar išgyventa klinikinė mirtis, verta apie tai kalbėtis su artimaisiais ir specialistais.

Uždekite šį vakarą žvakę – sau, savo artimiesiems ir tiems, kurių niekas nebeprisimena. Ar jūsų šeimoje per Vėlines dar paliekamas maistas ar atidaromas langas? Parašykite mums: info@cyp.lt.

Trumpai

• Senovės lietuviai ir žemaičiai per Ilges, vėliau pakeistas Vėlinėmis, vėles priimdavo, vaišindavo ir išlydėdavo. Klinikinės mirties tyrimai rodo, kad dalis reanimuotų pacientų pasakoja apie ryškias patirtis, o mirštančiose smegenyse kartais užfiksuojamas trumpas gama bangų pliūpsnis. Visi paaiškinimai – nuo miego mechanizmų ir deguonies trūkumo iki sąmonės be smegenų – kol kas tik hipotezės, ir apie pomirtinį gyvenimą jie nieko neįrodo.

Šaltiniai

1. VLE, „Ilgės“ – https://www.vle.lt/straipsnis/ilges-1/
2. VLE, „Vėlinės“ – https://www.vle.lt/straipsnis/velines/
3. Etninės kultūros globos taryba, „Vėlinės“ – https://www.ekgt.lt/globali-lietuva-ir-tautine-tapatybe/kalendoriniai-paprociai/velines.html
4. J. Vaiškūnas, „Vėlinių dvasia“, Alkas.lt – https://alkas.lt/2010/10/31/j-vaiskunas-veliniu-dvasia/
5. Lietuvos etnografijos muziejus, „Vėlinių dienos išvakarės Žemaičiuose“ – https://lemu.lt/veliniu-dienos-isvakares-zemaiciuose/
6. Greyson B. The near-death experience scale. J Nerv Ment Dis 1983 – https://europepmc.org/article/MED/6854303
7. van Lommel P. ir kt. Lancet 2001;358:2039–45 – https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(01)07100-8/abstract
8. Parnia S. ir kt. AWARE-II. Resuscitation 2023 – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37423492/
9. Borjigin J. ir kt. PNAS 2013, doi 10.1073/pnas.1308285110 – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23940340/
10. Xu G., Borjigin J. ir kt. PNAS 2023 – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37126719/
11. Michigan Medicine, „Evidence of conscious-like activity in the dying brain“ – https://www.michiganmedicine.org/health-lab/evidence-conscious-activity-dying-brain (2023-05-01)
12. Nelson K. R. ir kt. Neurology 2006 – https://www.neurology.org/doi/10.1212/01.wnl.0000204296.15607.37
13. Martial C. ir kt. Nat Rev Neurol 2025 – https://www.nature.com/articles/s41582-025-01072-z

Visos naujienos